失礼,无礼地
Discourteous \Dis*cour"te*ous\ (?; see {Courteous}, 277), a.
[Pref. dis- + courteous: cf. OF. discortois.]
Uncivil; rude; wanting in courtesy or good manners;
uncourteous. -- {Dis*cour"te*ous*ly}, adv. --
{Dis*cour"te*ous*ness}, n.
discourteously
adv : in an impolite manner; "he treated her impolitely" [syn: {impolitely},
{rudely}, {showing bad manners}] [ant: {politely}, {politely}]